Aidėjo skambiausio vario garsai

Laima Sugintienė

Klaipėdos koncertų salės Brass kvintetas po ilgesnės pertraukos, kovo 4-ąją, pakvietė į koncertą „Skambiausio vario garsai” – ambicingą ir ne be reikalo.

Pučiamųjų kalvės pažiba

Koncertas ilgokai lauktas, nes šioje erdvėje šaunųjį penketuką seniai begirdėjome. Tačiau tai nereiškia, kad kolektyvas nekoncertavo: visą vasarą kiekvieną šeštadienį vis skirtingas programas jis grojo Laikrodžių muziejaus kiemelyje, surengė sėkmingus edukacinius koncertus Vytauto Didžiojo gimanzijoje, Vydūno vidurinėje mokykloje ir kitur, muzikavo bažnyčiose.

Klaipėdiečiai pagrįstai gali didžiuotis turėdami vienintelį Lietuvoje šio žanro ilgaamžį – jau artėjama prie ketvirčio amžiaus. Tuo Brass kvintetas, kuriame muzikuoja prof. Vilmantas Bružas (vadovas, trimitas), Alius Maknavičius (trimitas), Algis Ulteravičius (valtorna), Steponas Sugintas (trombonas) ir Jurgis Dargis (tūba), tarsi pateisina Klaipėdos, kaip pučiamųjų instrumentų kalvės, vardą.

Programa – ambicinga

Originalių kūrinių varinių kvintetui nėra daug – šis žanras dar gana jaunas, tad didžiąją kolektyvo repertuaro dalį sudaro įvairių kūrinių instrumentuotės. Šio vakaro programa „Skambiausio vario garsai“ buvo išimtis.

Turėdami išties solidų repertuarą (jame – muzika nuo Renesanso iki XX amžiaus autorių, džiazo), šiam koncertui kolektyvas pasirinko originalius, XX amžiaus antroje pusėje parašytus veikalus. Gal plačiajai klausytojų auditorijai šios kompozicijos ir mažiau žinomos, tačiau varinių pučiamųjų muzikos profesionalams tai yra originalaus repertuaro pamatas.

Šios solidžios programos pasirinkimas byloja apie nemenkas atlikėjų ambicijas. Muzikai įrodė – tam yra pagrindo.

Vienu kvėpavimu, lengvai

Koncerte skambėjo prieš kelerius metus mirusio olandų kompozitoriaus, ilgamečio Bavarijos radijo simfoninio orkestro dirigento, Miuncheno muzikos ir teatro aukštosios mokyklos dirigavimo katedros vedėjo, daugelio kūrinių variniams pučiamiesiems autoriaus Jano Koetsiero trijų dalių Kvintetas (1974).

Techniškai sudėtingą, virtuo-zišką kūrinį pūtikai atliko tarsi vienu kvėpavimu, pademonstruodami gražų tembrą kantileninėse vietose ir virtuozišką techniką greitosiose dalyse.

Vienoje gimusio anglų kompozitoriaus, Londono Karališkojo koledžo kompozicijos profesoriaus, dirigento Josepho Horowitzo penkių dalių Miuzikholo siuita buvo parašyta labai žinomo italų kilmės amerikiečių tūbininko Rogerio Bobo prašymu.

Šį ciklą atlikėjai pagrojo lengvai, tarsi žaisdami, pašmaikštaudami (ketvirtoji dalis), tuo sėkmingai atskleisdami XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios miuziklo, kabareto, cirko dvasią.

Pasiekta darbu

Koncertą ansambis baigė iš Urugvajaus kilusio Enrrique’s Crespo Amerikietiška siuita Nr.1. Kūrinio autorius yra ir pasaulinę šlovę pelniusio dešimties pūtikų kolektyvo, žinomo „Germany Brass“ vardu, įkūrėjas.

Klaipėdos brass kvinteto atlikėjams pavyko perteikti klasikiniu, džiazo bei folkloro stiliumi grįstos, penkių kontrastingų dalių kompozicijos, nuotaikas.

Jas dar labiau pabrėžė minimalus sceninis judesys, lengvi režisūros štrichai, suteikę koncertui specifinių prieskonių.

Meninė kolektyvo branda jau seniai nekelia abejonių.

Tačiau šiuokart buvo akivaizdu, kad dabar kolektyvas yra itin geros formos, kuri pasiekta intensyviai repetuojant ir koncertuojant.

Akivaizdu ir tai, kad pasiekta (beveik) ir visų penkių ansamblio narių sampratos apie tembrą, artikuliaciją, frazuotę bei kūrinio stilių vienovė.

Muzikinio audinio faktūra buvo paryškinta vykusiu balsų balansu, o kūrinių bei pačios programos dramaturgija buvo nuosekli, gerai apmąstyta, logiška.