Pirmasis lietuvis, skambinęs karilionu už Atlanto

Laima Sugintienė

2007-ųjų liepos pradžia – įsimintina Lietuvos karilionininkų gildijai: pirmą kartą Amerikoje koncertavo šios, keturis lietuvius bei vieną garbės narį daną vienijančios organizacijos narys prof. Stasys Žilevičius.

Išbandęs instrumentą, S.Žilevičiaus tvirtino, kad amerikiečių Tūkstantmečio karilionas - geriausias ir didžiausias iš visų, kuriais jam teko skambinti. Napervilio (JAV) Tūkstantmečio karilione - net 72 varpai.

Nustebino instrumentas

Daugiau nei15 metų gyvuojanti Lietuvos karilioninkų gildija (prezidentas – Giedrius Kuprevičius) priklauso pasaulinei Karilionininkų federacijai. Ši organizacija rengia festivalius ir kas dveji metai organizuoja pasaulinius kongresus vis kitoje valstybėje, į kuriuos dažnai vyksta ir klaipėdiečiai.

Daugelyje Europos šalių - Prancūzijoje, Olandijoje, Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje - iki šiol koncertavęs S.Žilevičius šiemet liepos 1-10 dienomis surengė penkis koncertus už Atlanto.

Pirmieji du įvyko tą pačią dieną skirtingose Dalaso (Teksaso valstija) bažnyčiose. Varpininkas koncertavo po mišių. Įdomu, kad dėl karšto klimato klausytojai po pamaldų pasilieka bažnyčios viduje, kur veikia kondicionieriai, o karilionas yra įgarsinamas.

Kiti trys koncertai vyko Čikagos (Ilinojaus valstija) Rokfelerio koplyčioje, botanikos sode, o gastroles vainikavo koncertas Napervilio Tūkstantmečio karilionu. Šis įspūdingas instrumentas pastatytas tūkstantmečio proga ir, pasak maestro, geriausias ir didžiausias iš visų jo matytų. Jį sudaro net 72 varpai. Palyginimui - naujajame Klaipėdos karilione - 48 varpai.

Pageidavo žinomų kūrinių

Dešimties dienų gastrolėse JAV klaipėdietis muzikas skambino įvairų, savo paties aranžuotą repertuarą. Dviejose programose varpininkas neužmiršo ir lietuviškos muzikos: amerikiečiai išgirdo lietuvių liaudies dainą „Beauštanti aušrelė“, B.Dvariono bei paties atlikėjo kūrinius. Teko atsižvelgti į organizatorių pageidavimą skambinti žinomus kūrinius - tai buvo du F.Šopeno valsai, M.Musorgskio „Sena pilis“ iš „Parodos paveikslėlių“, F.Listo Vengrų rapsodija Nr.2, L.Bethoveno „Elizai“, popuri tradicinių amerikiečių dainų temomis ir kita - bei vengti šiuolaikinės muzikos...

Šiuos vasaros savaitgaliais vykstančius koncertus, vadinamąją vasaros rečitalių seriją, organizuoja Vilis Kraufordas (Wylie Crawford), Šiaurės Amerikos karilionininkų gildijos prezidentas, Čikagos universiteto profesorius (su juo lietuviui susitikti nepavyko, nes atlikėjas tuo metu gastroliavo Europoje). Būtent jis, gavęs rekomendaciją, ir pakvietė klaipėdietį koncertuoti JAV.

Prieš tai organizatorius paprašė atsiųsti įrašų. Juos amerikietis įvertino palankiai, tik konstatavo, kad prastas instrumentas, mat įrašas darytas dar su senuoju Klaipėdos karilionu. Buvo sutarta dėl dviejų koncertų, tačiau likus mėnesiui iki gastrolių V.Kraufordas pasiūlė sugroti dar.

„Gėdos nepadarė”

Tarp festivalio dalyvių, be klaipėdiečio, buvo didelė dalis V.Kraufordo mokinių bei vienas japonas. Kadangi koncertai vyko kas savaitgalį - kiekvienas varpininkas skambino visais trim instrumentais - nebuvo galimybės paklausyti kitų atlikėjų.

Paklaustas, kaip sekėsi pačiam, S.Žilevičius prisipažino sulaukęs palankių atsiliepimų. „Gėdos nepadariau“, - apibendrino muzikas. Viena fundatorių po jo koncerto žavėjosi skambinimo amplitude - dar negirdėjusi taip greitai ir taip lėtai, taip garsiai ir taip tyliai skambinant...

Renginys buvo plačiai reklamuotas internete, spaudoje, parengti gausiai iliustruoti bukletai ir atskiros koncertų programėlės, afišos, jis sulaukė nemažo žurnalistų dėmesio. Klaipėdiečiui teko duoti ne vieną interviu. Prieš S.Žilevičiaus koncertą Čikagos botanikos sode „Amerikos lietuvis“ informavo, kad pasaulyje yra tik apie 600 profesionalių karilionininkų , tarp jų - ir klaipėdietis.

Atlikėjas džiaugėsi JAV užmegztais kontaktais, su karilionininkais pasikeitė natomis.