JUBILIEJUS

Uostamiesčio chorui “Klaipėda” – 50 metų

Daiva KŠANIENĖ

Klaipėdos Muzikos centro mišrus choras “Klaipėda”, vadovaujamas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesoriaus Kazio Kšano, pažymi 50 metų jubiliejų.

Šaknys siekia šimtmetį

Šis choras savo veiklos pobūdžiu, repertuaro bei programų sudarymo principais, dainininkų sudėtimi bei veiklos įvairove atspindi ir tęsia turtingas bei savitas senąsias Klaipėdos krašto lietuvių muzikinio gyvenimo tradicijas, kurios pradėjo formuotis XX a. pradžioje. Tuo metu, prasidėjus Mažosios Lietuvos lietuvių tautiniam atgimimui ir kultūriniam sąjūdžiui, būtent chorinis dainavimas labiausiai ugdė ir išreiškė tautinę savimonę.

XIX a. pabaigoje Tilžėje susikūrusių lietuviškų sambūrių – “Birutės” bei Tilžės lietuvių giedotojų draugijos – pavyzdžiu kituose miestuose bei miesteliuose kūrėsi panašios draugijos, puoselėjusios chorinį dainavimą. Klaipėdoje viena pirmųjų 1919 m. įsisteigė draugija “Aida”, turėjusi didelį ir meniškai pajėgų chorą, veikusį iki pat 1939-ųjų. 1923-1939 m. Klaipėdoje, be vokiečių chorų, gyvavo nemaža aukšto meninio lygio ir lietuvių – “Vaidilutė”, Giedotojų draugijų sąjungos mišrus ir vyrų, Darbininkų ir amatininkų susivienijimo, Konservatorijos, gimnazijų, bažnyčių ir kiti chorai.

Atgaivino dvasią

Antrasis pasaulinis karas nutraukė krašto lietuviškosios kultūros, muzikos, taip pat chorų veiklą. Tačiau buvusio turtingo Klaipėdos profesionaliojo ir mėgėjų muzikinio gyvenimo pasėta sėkla vėliau gausiai užderėjo. Nors po karo pasikeitė miesto gyventojų sudėtis, o tikrieji krašto gyventojai lietuvininkai buvo priversti apsigyventi svetur arba nesiskelbti jais esantys, tačiau buvusi šio krašto muzikinė dvasia tebebuvo gyva. Todėl vos nutilus paskutiniesiems karo aidams, 1946 m. Klaipėdoje įsteigiamas Muzikinės komedijos teatras, kuriame buvo pastatytos kelios operos, operetės bei kiti muzikiniai spektakliai.

1950 m. uždarius muzikinį teatrą (palikus tik dramos trupę), Klaipėda ir vėl liko be ryškesnio muzikinio kolektyvo. Tačiau jau 1953 m. talentingas choro dirigentas, buvęs Klaipėdos muzikinės komedijos teatro meno vadovas ir dirigentas Klemensas Griauzdė, puoselėdamas gyvybingas senąsias miesto muzikines tradicijas, įkūrė miesto chorą, veikusį prie Vykdomojo komiteto. Nuo tada ir prasidėjo Klaipėdos miesto mišraus choro “Klaipėda” 50 metų istorija.

Nenutrūkstanti gija

Pusę šimtmečio besitęsiantis choro gyvavimas natūraliai skirstosi į tris periodus: 1953 – 1956 metai – Klaipėdos vykdomojo komiteto mišraus choro veikla; 1956 – 1986 metai – choras Liaudies operos teatro sudėtyje; 1987 – 2003 metai – choro “Klaipėda” veikla.

Šiuos periodus jungia vienijanti, nenutrūkstanti gija: iš puikų vokalą turinčio K. Griauzdės suburto choro išaugo operos studija, netrukus (1956 m.) pastačiusi pirmąjį veikalą – P. Čaikovskio operą “Eugenijus Oneginas”. Sėkmės paskatintas choras brandino naujos operos pastatymo idėją. Po dvejų metų, 1958 m., rampos šviesą išvydo Dž. Verdžio “Traviata”. Kaip ir pirmojoje operoje, taip ir “Traviatoje” pagrindinius vaidmenis atliko stiprius, gražių tembrų balsus turį choristai. Kompozitorius J. Karosas tuomet apie dainininkę V.Kubilienę rašė: “Jau pirmais savo pasirodymais ji atkreipė muzikų ir visuomenės dėmesį, kaip turinti reto aukštumo ir lankstumo balsą – lyrinį sopraną, o gal net koloratūrą. Labai gera klausa, intonacijos grynumas ir šiaip balso lankstumas labai atitinka Violetos vaidmenį”.

Mokinys pakeitė mokytoją

Įsitikinusi, kad kolektyvas pajėgus statyti net labai sudėtingas operas, vyriausybė 1959 m. jam suteikė Liaudies operos teatro statusą. Teatras veikė iki 1987 metų (tais metais Liaudies operos teatro pagrindu įsteigiamas Klaipėdos muzikinis teatras). Iki 1966 m. keitėsi Liaudies operos teatro vadovai dirigentai: A.Pozdniejevas, A.Buzys, A.Kepenis, R.Varnas. Keturi dirigentai – keturios operos (be minėtų – A.Klenickio “Prie Nemuno” ir P.Maskanio “Kaimo garbė”), keturi saviti, originalūs darbai. 1964 – 1966 m. koncertines programas ruošė chorvedys J.Idzelis. Nuo 1966 m. Liaudies operos teatrui ir jo chorui iki pat 1987-ųjų vadovavo K.Griauzdės studentas, baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Muzikos akademija), Kazys Kšanas (dabar – Klaipėdos universiteto profesorius).

Liaudies operos teatro vadovas statyti rinkdavosi pasaulinius operos meno šedevrus, kuriuose nemažą vaidmenį turėdavo choras: S. Rachmaninovo “Aleko”, J. Štrauso “Čigonų baronas”, G. Donicečio “Meilės eliksyras”, Dž. Verdžio “Traviata”, K. Miliokerio “Studentas elgeta”, Ž. Ofenbacho “Hofmano pasakos” ir kt. Spektakliuose solo partijas dažnai atlikdavo svečiai – garsūs operos dainininkai: V.Noreika, L.Boldinas (Maskva), H.Krumas (Talinas), D.Juodikai-tytė, I.Milkevičiūtė, E.Kaniava, R.Vešiota, E.Kuodis, V.Kunickas, E.Vasilevskis ir kt. Po spektaklių operos dalyviai sulaukdavo pačių geriausių įvertinimų.

Teatro ašis

Ypatingą dėmesį spauda atkreipdavo į stiprų, sodrų, intonaciškai tikslų choro skambėjimą: “Liaudies operos choras skamba pilnai ir galingai, o švelniose vietose ir gražiai frazuoja. Labai malonus choro balsų tembras” (K.Kaveckas). “Sodriai skamba choras, dainuoja nuotaikingai ir tiksliai intonuodamas” (muzikologė I.Mikšytė). “Ypač puikiai pasirodė choras, kuris dainavo be priekaištų” (solistė V.Kuraitė). “Gražiausią įspūdį daro choro skambesys: tai didingas, galingas, tai lyrinis, švelnus, tai gyvas, žaismingas ir visada ansambliškai ir intonaciškai nepriekaištingas” (korespondentė J.Griciutė).

Choro veikla Liaudies operos teatre – pats ryškiausias ir efektyviausias penkiasdešimties metų periodas kolektyvo gyvavime. Choras visada buvo svarbiausia, iniciatyviausia bei entuziastingiausia teatro grandis. Ne veltui minėti Liaudies operos teatro meno vadovai ir dirigentai kartu būdavo ir jo choro vadovai.

Choras, būdamas Liaudies operos teatro svarbiausia ašis, šalia spektaklių veikė kaip koncertuojantis, nuolat įvairių žanrų chorinį repertuarą ruošiantis kolektyvas. Tai dar vienas ilgametės choro vientisumo gijos požymis.

Pelnė garbingą vardą

Choras dalyvavo visose Klaipėdos ir šalies Dainų šventėse, įvairiausiuose miesto renginiuose, įžymių Lietuvos ir užsienio menininkų – kompozitorių, poetų, atlikėjų jubiliejiniuose minėjimuose, tarptautiniuose ir respublikiniuose festivaliuose. Kolektyvas buvo nuolatinis tarptautinio festivalio “Klaipėdos muzikos pavasaris” dalyvis. Jo koncertų maršrutai tuomet nusidriekė į Bulgariją, Vengriją, Peterburgą (tuometinį Leningradą), Rygą, Liepoją, Karaliaučių, Mogiliovą (Baltarusija), Vilnių ir kt. Pabuvota daugelyje Lietuvos miestų bei miestelių.

Daugelyje kolektyvo parengtų koncertinių programų dalyvaudavo iš choro gretų išaugę bei profesionalūs solistai: V.Kubilienė, K.Gružinskienė, G.Mataitienė, J.Milašienė, K.Jocys, A.Kosmačiauskas, F.Alšėnas, F.Jakutis, G.Iljina, E.Ambrasienė, A.Pronckus, taip pat choro vokalo pedagogai A.Bajerčius, V.Kuraitė, N.Mameniškienė ir kiti. Ypač reikia išskirti jau kelis dešimtmečius ištikimai choro programose dalyvaujančius, nepamainomus choro artistus-solistus A.Bielskį, E.Lučkienę, S. Šniukštą.

Įsteigus Klaipėdos muzikinį teatrą, nuo 1987 m. Liaudies operos teatro choras toliau tęsia savo grynai chorinę veiklą. Nuo tų pačių metų šis kolektyvas vadinasi garbingu “Klaipėdos” vardu.

Labai pagausėjo choro repertuaras, išsiplėtė programos: nuo lietuvių liaudies harmonizuotų dainų a cappella, originalių lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių iki stambių formų veikalų – kantatų, mišių, oratorijų – bei operų fragmentų, scenų su solistais, instrumentinėmis grupėmis, orkestrais.

Keliomis kryptimis

Choras “Klaipėda” išsiugdė svarbiausias, puoselėtinas savo darbo kryptis. Pirmiausia – tai Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto bei lietuvių kompozitorių išeivių chorinė kūryba. Šia tematika choras parengė kelias programas ir dalyvavo trijose konferencijose “Mažosios Lietuvos ir lietuvių išeivių muzikinė kultūra”.

Kita kryptis, charakterizuojanti choro pobūdį, – operinis repertuaras. “Klaipėda” parengė keliolika programų, sudarytų iš lietuvių ir užsienio kompozitorių operų bei operečių fragmentų. Šiose programose dominuoja Dž. Verdžio, G.Donicečio, Ž.Bizė, J.Ofenbacho, F.Leharo, V.Klovos, A.Bražinsko, J.Štrauso kūriniai.

Svarbią vietą savo veikloje choras skiria įžymių Lietuvos bei užsienio menininkų – kompozitorių, poetų – jubiliejams. Parengtos programos, skirtos M.K.Čiurlio-niui, S.Šimkui, K.Griauzdei, V.Jakubėnui, Č.Sasnauskui, J.Naujaliui, D.Verdžiui, G.Donicečiui, V.A.Mocartui, L. van Bethovenui, J.Štrausui, Maironiui.

“Klaipėda” reguliariai parengia stambių formų muzikos veikalus. Repertuare yra kantatos: M.K.Čiurlionio “De profundis”, V.Jakubėno “Pranaše didis”, J.Žilevičiaus “Vytaute didis”, S.Šimkaus “Gyvuok, Tėvyne” ir kt., taip pat – J.Haidno oratorija “Metų laikai” (“Vasara”), A.Remesos “Requiem”, L. van Bethoveno fantazija chorui, orkestrui ir fortepijonui.

Būdamas Lietuvos miesto uosto meninis kolektyvas, choras “Klaipėda” didelį dėmesį savo programose skiria jūros, marių tematikai. Dainos apie jūrą, Klaipėdą, uostą, jūreivius, krante likusius artimuosius skambėjo ne vienoje miesto šventėje.

Festivalių dalyvis

“Klaipėda” ne tik rengia atskirus savo koncertus, bet beveik kasmet dalyvauja Lietuvos bei Europos šalių iškiliuose chorinės muzikos renginiuose. Dalyvauta trijuose tarptautiniuose “Klaipėdos muzikos pavasario” festivaliuose kartu su žymiais dainininkais I.Milkevičiūte, V.Noreika, V.Prudnikovu ir kt. (šios programos įrašytos Lietuvos radijuje). Labai sėkmingai pasirodyta Europos chorų festivalio “Nuoro balsai” Sardinijos salose Italijoje (1990); festivaliuose “Europos chorų dienos” Brėmene (Vokietija) 1993 m. ir 1996 m. Šių festivalių metu surengta po keletą koncertų, kuriuos lydėjo puikus priėmimas, nuolatiniai bisai bei publikos euforija. 1998 m. ir 2000 m. dalyvauta Europos chorų festivaliuose Uelceno mieste (Vokietija), 2002 m. – chorų festivalyje Italijoje, Čiampino mieste. Neužmirštamas, didžiule sėkme paženklintas choro koncertas Romoje (Italija), garsiojoje (prestižinėje) salėje “Roma-Chiesa S. Maria del Popolo”.

Lyg vizitinė kortelė

Apibendrinus choro “Klaipėda” veiklą, galima daryti išvadą, kad jis yra savita Klaipėdos miesto muzikos meno “vizitinė kortelė”, atspindinti senąsias miesto muzikinio gyvenimo tradicijas bei akumuliuojantis šiuolaikinę chorinio meno būklę. Daug kas pastebi augantį choro meninį meistriškumą: “Choras pasirodė nauju aspektu, labai sustiprėjo vyrų choro grupė, choras parodė nepriekaištingą intonaciją, gyvybingumą, puikų unisoną, aiškią dikciją, įvaldytą dinamiką. (...) Choras skambėjo įspūdingai, klausytojus sužavėjo puikus vokalinės linijos vedimas, logiški prasminiai akcentai, tiksli ir profesionali dirigento K. Kšano stilistinė interpretacija” (O. Glinskaitė apie choro “Klaipėda” pasirodymą “Klaipėdos muzikos pavasario” koncerte 2000 m.).

Klaipėdos mišrus choras “Klaipėda”, švęsdamas 50 metų jubiliejų, tačiau jaunas ir nuolat atsinaujinantis, yra pilnas kūrybinių sumanymų, meninių užmojų bei noro rengti naujas programas, koncertuoti.